Egiptas

 

Ši žemė - keleto tūkstantmečių žmonijos istorijos liudininkė. Ji matė senovės egiptiečių, romėnų ir žydų kultūras, arabų užkariavimą, kryžiaus žygius. Būtent šiai šaliai priskiriami patys aukščiausi istoriniai ir dvasiniai civilizacijos pasiekimai, o didingi senovės architektūros paminklai ir šiandien kelia nuostabą kiekvienam aplankiusiam šią paslaptingą šalį. Ir tas, kuris jau anksčiau čia buvo su mumis, ir tas, kuris su mumis vyks pirmą kartą, sutiks: gyvybe knibždantis pasaulis yra didelis ir nuostabus, tačiau jo lopšys yra čia, dviejų kontinentų - Afrikos ir Azijos - sandūroje, dviejų jūrų - Raudonosios ir Viduržemio, dviejų stichijų - kaitrios saulės ugnies ir skaidraus jūros vandens bei dviejų pasaulių - seniausios faraonų kultūros ir šiuolaikinės arabiškos civilizacijos.
Aišku, galima atvykti į šalį - ir neišeiti iš viešbučio numerio arba praleisti visas atostogas paplūdimyje. Tačiau mes norėtumėme parodyti visą įvairiaspalvį Egiptą.
 
Egipto Arabų Respublika
Egipto Arabų Respublika (Egiptas) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė, o egiptiečiai yra gausiausia šio regiono tauta. Nors didžioji Egipto dalis yra šiaurės Afrikoje, tačiau šiai šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis.
Egipto prezidentas - Hosnis Mubarakas, kuris šalį valdo nuo 1981 metų. Paskutinį karą naujai šešerių metų kadencijai inauguruotas 2005 metų rugsėjo 27 dieną.
Egipto sienų ilgis yra 2689 km (iš jų: 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis siekia 2450 kilometrų.
Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara).
Pagrindiniai šalies miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas, Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.
Arabiškas Egipto pavadinimas Misr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis" arba „valstybė". Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr" (žemė, šalis) arba „Kemet" (juodas). Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta - „Pta sielos rūmai".
 
Geografija
Šalies plotas yra daugiau nei milijonas kvadratinių kilometrų, tačiau net 90 procentų egiptiečių gyvena siaurame derlingos žemės ruože, Nilo upės slėnyje. Pietuose, kur Nilo pakrantės labiau kalnuotos, derlingos žemės ruožas susiaurėja, o šiaurinėje dalyje derlingos žemės slėnis aplink Nilo upę yra platesnis - apie 20-30 km pločio.
Į Rytus nuo Nilo upės slėnio driekiasi Rytų (Arabijos) dykuma - nederlingos žemės plotas, kuris apsuptas kalnų grandinės, jos aukštis siekia daugiau kaip 2 km, o ilgis - daugiau kaip 800 km. Į Vakarus nuo Nilo slėnio yra Vakarų (Libijos) dykuma, užimanti 2/3 Egipto ploto. Vakarų dykuma tęsiasi iki pat Šiaurės Afrikos kranto ir yra žinoma kaip Sacharos dykuma. Nors dykumoje labai aukšta temperatūra, nederlingos žemės, vis tik vėjų audros ir žemas slėgis leidžia čia susiformuoti derlingoms oazėms, todėl čia galima aptikti ir gyvybės. 
 
Klimatas
Egipto klimatas - karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemą (gruodį, sausį ir vasarį). Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20 laipsnių Celsijaus Viduržemio jūros pakrantėse iki 26 laipsnių Celsijaus Asuane. Nakties metu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra gali nukristi iki 8 laipsnių Celsijaus. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni - nuo nepakeliamo karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrenta Aleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5 metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę, kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių.
Kovą - balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas, nešantis dulkių debesis).
Lapkričio - kovo mėnesiais Hurgadoje ir Šarm El Šeiche būna vėjuota, todėl karštą dieną atvėsina, o vakarais priverčia apsigaubti šiltesniu drabužiu. 
 
 
Oro temperatūra dieną/Vandens temperatūra Hurgada

Sausis 19 19
Vasaris 21 20
Kovas 24 21
Balandis 27 22
Gegužė 30 24
Birželis 32 25
Liepa 34 26
Rugpjūtis 35 27
Rugsėjis 32 25
Spalis 27 23
Lapkritis 24 21
Gruodis 21 20

Oro temperatūra dieną/Vandens temperatūra Šarm El Šeiche

 
Sausis 21 20
Vasaris 22 21
Kovas 25 22
Balandis 28 23
Gegužė 31 24
Birželis 34 26
Liepa 36 27
Rugpjūtis 37 28
Rugsėjis 34 26
Spalis 30 24
Lapkritis 26 22
Gruodis 23 21

Gyventojai
Egipte gyvena apie 70-72 mln. gyventojų (tikslus skaičius nėra žinomas, todėl skirtingi šaltiniai pateikia labai skirtingus duomenis). Daugiau nei pusė Egipto gyventojų gyvena palei Nilo upę (apie 40,000 kv. km teritorijoje) ir Sueco kanalą. Didelę šalies dalį užimančioje Sacharos dykumoje gyventojų labai mažai.
Dauguma gyventojų kalba arabų kalba ir išpažįsta islamą (88 proc.). Likusioji dalis yra krikščionys (koptai).
 
Kalba
Arabų kalba - semitų kalbų grupės kalba. Vartojama arabų šalyse (apie 22 šalys). Kalbančiųjų šia kalba yra 177-225 mln., ji tarp kalbų pasaulyje užima 4 vietą.
Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę dialektų, kuriais kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.
Kalba turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji kalba yra nutolusi nuo literatūrinės.
Išskiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės: Arabijos pusiasalio, Egipto-Sudano, Sirijos, Mesopotamijos (Rytų, Irako), Šiaurės Afrikos (Magribo).
Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas).
 
Hieroglifai
Hieroglifų raštas Egipte buvo naudojamas apie 3500 metų: nuo 3100 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr. Egiptiečių rašmenis „hieroglifais" (reikšmė - „šventi paveikslėliai") pavadino senovės graikai. Šių rašmenų senajame Egipte randama visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Visa, kas „šventa", Egipte yra „su paaiškinimais". Hieroglifų raštą 1822 m. iššifravo jaunas prancūzų mokslininkas Šampoljonas (Champollion), kurį į Egiptą buvo pasiuntęs Napoleonas.
 
Egipto dangus
Mūsų istorijos vadovėliuose ne viskas pasakyta. Tai mus ir stumia ieškoti kažko naujo, regis, jau daug kartų atrastoje šalyje.
"Kas yra Egiptas? Smėlis ir jūra!" - sako daugelis. Ir klysta. Egiptas prasideda nuo dangaus. Būtent čia prieš tūstančius metų mums įprastos žvaigždės susijungė į žvaigždynus, kurių pavadinimus daugelis girdėjo, tačiau dėl daugelio priežasčių niekada nematė. Patį gražiausią žvaigždėtą dangų galima pamatyti ekskursijos metu dykumoje, kurią mes vadiname „Super Safari". Egipto žvaigždes Jūs galėsite pamatyti per teleskopą!
Gidas būtinai Jums parodys pagrindines Egipto žvaigždes. Pamatę tai vieną kartą, Jūs Egipto nepamiršite niekada. Kur Jūs bebūtumėte, į kokią pasaulio dalį nenublokštų likimas, šios žvaigždės lydės Jus visą likusį gyvenimą. Jos Jus vilios ir užduos vis naujų klausimų.
Žvaigždėtas Egipto dangus iki šiol neatskleidė visų savo paslapčių. Visiškai neseniai buvo iškelta teorija apie tai, kad didžiųjų piramidžių, esančių netoli Kairo, Gizoje, kompleksas yra savotiškas atspindys tam tikros dangaus dalies, kur trys piramidės - tai lyg vadinamoji „Oriono juosta", o Nilas - „Paukščių takas". Kodėl? Būtent ten ir tik ten išeidavo mirtingieji faraonai, kad taptų nemirtingais dievais. Ir tai įvykdavo...
Štai mes ir pasiekėme pirmąją ir pagrindinę Egipto paslaptį: kada visa tai buvo ir kas pastatė šiuos paminklus, laikomus pačiais seniausiais žemėje. Iki šiol Egipto tyrinėtojai buvo absoliučiai įsitikinę, kad beveik prieš 5 tūkstantmečius taip vadinamos 4-osios Senosios Karalystės faraonai - Snofru, Hufu (Cheopsas), Hafra (Chefrenas) ir Menkaura (Mikerin) inicijavo pačių didžiausių kapaviečių statybą šiuolaikinėje istorijoje.
Tačiau pastarųjų metų tyrinėjimai parodė, kad ne viskas taip paprasta. Ir gali būti, kad visiems gerai žinomos Egipto šventyklos ir piramidės savyje saugo seniausios civilizacijos paslaptis, kurios buvo aukščiau nei šiuolaikiniai mūsų technologiniai pasiekimai.
Geologai ir astronomai, istorikai ir kitų mokslo šakų specialistai įrodė, kad senovės egiptiečiai turėjo tokių žinių, kurios niekaip nesutampa su mūsų ankstesniu evoliucijos teorijos suvokimu. Visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukia katastrofų teorijos archeologinių patvirtinimų, pagal kurią daugelis senojo Egipto paminklų buvo pastatyti išsivysčiusios civilizacijos, žuvusios prieš keletą dešimčių tūkstantmečių.
Viso pasaulio archeologai grumiasi dėl teisės kasinėti šioje, jų manymu, palaimintoje žemėje. Kiekvienais metais pranešama apie vis naujus ir naujus atradimus, kurių kiekvienas stebina net vaizduotę.
Nuo 2004 metų TEZ TOUR remia mokslininkus, šiandien intensyviai tyrinėjančius Egipto žemę. Padedant mokslininkams, mūsų specialistai sukūrė keletą naujų maršrutų, skirtų Senojo Egipto pažinimui.
 
Laikas
Egiptas kaip ir Lietuva priskiriami UTC+2 (Koordinuotas Universalus Laikas) laiko juostai. Tai reiškia, kad laikas šiose šalyse nesiskiria. Tiesa, vieną rudens ir vieną pavasario mėnesį laikas Lietuvoje ir Egipte skiriasi, nes pastarojoje šalyje laikrodžio rodyklės sukamos visu mėnesiu vėliau.
 
Pinigai
Piniginis Egipto vienetas - svaras (paund) arba lira. Vieną svarą sudaro 100 piastrų. Popierinės kupiūros - 1, 5, 10, 20, 50, 100 svarų. Atkreipkite dėmesį, kad 25 ir 50 piastrų kupiūros taip pat gali būti popierinės. Būkite atidūs ir nesumaišykite 50 piastrų su 50 svarų, ypač kai gausite grąžą iš 100 svarų. Žinokite, kad vienoje banknotų pusėje užrašai yra arabų kalba, kitoje - anglų. Pinigus galite pasikeisti bankų skyriuje viešbutyje bei bankuose mieste. Dažniausiai skirtumas keičiant pinigus banke ar banko skyriuose viešbučiuose nėra didelis. Bankomatai yra mieste šalia bankų arba kai kuriuose didesniuose viešbučiuose.
Mokėti už paslaugas ir pirkinius geriausia svarais, kadangi parduotuvėse ir restoranuose valiutų kursas skirias nuo banko. Rekomenduojame keistis nedideles pinigų sumas. Mieste atgalinis valiutos keitimas negalimas, labai dažnai oro uoste svarų taip pat nekeičia į dolerius, tačiau DUTY FREE oro uosto parduotuvės priima egiptietiškus svarus. Naudodamiesi bankomatais prisiminkite, kad pinigus Jūs gausite egiptietiškais svarais Valstybinio Egipto banko nustatytu kursu.
 
Elektros srovė
Paprastai 220 V elektros įtampa.
 
Muitinė
Lietuvos piliečiai už Egipto vizą susimoka pirkdami kelionę agentūroje, viza išduodama oro uoste prieš išvykstant. Vizos kaina - apie 50 Lt. Bemuitis įvežimas: 200 cigarečių, 2 l alkoholinių gėrimų, dovanos, kurių vertė neviršija 500 EGP.
 
Arbatpinigiai
Egipte priimta, paliekant nedidelius arbatpinigius (bakšišus), padėkoti aptarnaujančiam personalui už darbą. Dažniausiai 1-2 svarai kasdien paliekami viešbučio kambaryje, nešikui viešbutyje - nuo 2 svarų. Restoranuose nuo bendros sumos paliekama 5-10 proc. arbatpinigių. Atkreipkite dėmesį į mokėjimo kvitą, gali būti, kad arbatpinigiai jau įskaičiuoti į bendrą sumą. Ekskursijų metu vairuotojams taip pat paliekama arbatpinigių, dažniausiai - nuo 2 svarų (arba 1 JAV dolerį, jei Jūs esate dviese).
 
Muziejai
 
Muziejai uždaromi ganėtinai anksti (žiemos metu ~ 16 val., vasarą ~ 17 val.), todėl nepamirškite to planuodami juose apsilankyti savarankiškai. Muziejuose fotografuoti galima, bet tik be blykstės ir už papildomą mokestį. Filmuoti taip pat leidžiama tik už papildomą mokestį.
 
Suvenyrai
Papirusas - tai pats unikaliausias suvenyras iš Egipto, taip pat egzotiniai aromatiniai aliejai (geros kokybės), akmeninės statulėlės, medvilnės dirbiniai ir egiptietiški auksiniai papuošalai (18 karatų auksas).
 
Transportas
 
Egipto kurortuose važinėja mini autobusiukai, bet juos reikia sustabdyti išėjus prie pagrindinio kelio, kadangi važiavimo grafiko ir nustatytų sustojimo vietų nėra. Nors važiavimo mokestis yra fiksuotas (apie 1-2 egiptietiški svarai), bet dėl kainos reikia tartis prieš sėdant į autobusiuką, nes nuvykus į reikiamą vietą vairuotojas gali paprašyti ir didesnės sumos. Patogiausia važiuoti taksi, kurį galima užsakyti viešbučio registratūroje arba išėjus už viešbučio ribų (prie gatvės). Kainą taip pat reikia derinti iš anksto, priklausomai nuo atstumo gali kainuoti nuo 10 iki 30 ar daugiau egiptietiškų svarų.
Hurgadoje ir Šarm El Šeiche įmanoma automobilį ir išsinuomoti. Nuomos kaina gali svyruoti nuo 70 iki 300 dolerių. Norint vairuoti Egipte išsinuomotą automobilį, reikia turėti teisę vairuoti užsienyje suteikiantį vairuotojo pažymėjimą, kreditinę kortelę arba užstatą grynais ir būtinai įsitikinti ar apdraustas nuomojamas automobilis. Kadangi Egipte praktiškai vairavimo taisyklių nėra, todėl už vairo rekomenduojama būti itin atsargiems. Už kurorto (miesto) ribų vieniems išvykti negalima, kadangi važiuojant į kitus miestus, saugumo sumetimais transporto vilkstinę lydi konvojus (vietiniai policijos pareigūnai).
 
Jūra
 
Maudantis jūroje stengitės nieko neliesti rankomis, kadangi kai kurios žuvys gali būti nuodingos. Rekomenduojama dėvėti specialią avalynę (galima nebrangiai nusipirkti vietinėse parduotuvėse), kadangi į kietą pagrindą ir koralus galima susibraižyti kojas. Negalima laužyti ir kitaip niokoti koralų (bauda apie 100 dolerių). Nusileidus saulei, jūroje maudytis draudžiama. Jei jus sužalojo žuvis ar užmynėte ant jūros ežio - nedelsiant išlipkite iš vandens ir kreipkitės į artimiausią gydytoją.
 
Apranga
 
Vykstant į Egiptą rekomenduojama vežtis lengvą, medvilninę aprangą, patogią avalynę, galvos apdangalus ir akinius nuo saulės. Moterims ir merginoms už viešbučio ribų rekomenduojama dėvėti labiau kūną dengiančius drabužius. Ekskursijų metu, viešose lankytinose vietose rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes arba sijonus (moterims) bei rankas uždengiančius marškinius arba palaidines. Žiemos sezono metu vakarais būna vėsu, todėl rekomenduojama pasiimti ir šiltesnių drabužių (megztinį, švarką ir pan.). Aukštesnės klasės viešbučiuose nerekomenduojama eiti pietauti arba vakarieniauti vilkint paplūdimio ar sportinio stiliaus aprangą - nederamai apsirengę turistai gali būti tiesiog neįleidžiami į restoraną.
 
Nacionalinės šventės

Naujieji metai - sausio 1 d.
Koptų Kalėdos - sausio 7 d.
Sinajaus išlaisvinimo diena - balandžio 25 d.
Koptų Velykos Sham al-Nassim - 2008 m. bus balandžio 27 d.
Darbo diena - gegužės 1 d.
Revoliucijos diena - liepos 23 d.
Nilo potvynio diena - rugpjūčio 15 d.
Pergalės prieš Izraelį (1956 m.) diena - rugsėjo 23 d.
Karinių pajėgų diena - spalio 6 d.
Pagrindinių šalies religinių švenčių data kiekvienais metais keičiasi (musulmonai gyvena pagal mėnulio kalendorių, kuris nesutampa su grigališkuoju). Kiekviena religinė šventė musulmonams turi ypatingą reikšmę, todėl kiekvieno garbinimo proceso pabaigoje Islamas skelbia tam tikrą šventę. Šventė, užbaigianti kasdienines savaitės maldas yra Jum'a-tul-Mubarak (Penktadienio malda); pasninkavimo mėnesio pabaigoje - pati didžiausia Islamiška šventė - Eid-ul-Fitr; na, o Hadžo į šventajį miestą Meką pabaigoje yra švenčiama Eid-ul-Adhia.
Islamiškų švenčių sąrašas:
Jum'a-tul-Mubarak (Penktadienio Malda);
Pirmoji musulmoniškųjų Naujųjų metų diena - 2008 m. buvo švenčiama sausio 10 d. ir tais pačiais metais bus švenčiama gruodžio 29 d.;
Musulmonų pasninko mėnuo „Ramadan" - 2007 prasidėjo rugsėjo 13 d., 2008 m. prasidės rugsėjo 1 d., 2009 m. prasidės rugpjūčio 22 d.;
Eid-ul-Fitr (Šv. Ramadano pabaigos šventė) - 2007 m. buvo švenčiama spalio 13 d., 2008 m. bus švenčiama spalio 2 d., 2009 m. bus švenčiama rugsėjo 21 d.;
Eid-ul-Adhia (Piligrimų kelionės į Meką - Hadžo pabaiga) - 2007 m. buvo švenčiama gruodžio
19 d., 2008 m. bus švenčiama gruodžio 9 d., 2009 m. bus švenčiama lapkričio 28 d.;
Eid Milad-un-Nabi (Pranašo Mohamedo gimtadienio šventė) - 2008 m. buvo švenčiama kovo
20 d., 2009 m. bus švenčiama kovo 9 d.;
Lailat-ul-Kadr (Didybės naktis) - 2008 m. bus rugsėjo 28 d.  Egipto žemėlapis