Graikija

Mieli turistai, turizmo agentūra "Autare Travel"  siūlo keliauti į Graikiją - vieną iš labiausiai saulėtų Europos šalių, turtingą savo praeitimi ir istorija, persipinančia su įvairių laikmečių kultūromis. Puikus architektūrinių paminklų, senovės pastatų griuvėsių, paplūdimių, alyvmedžių giraičių ir nuostabaus kvapą gniaužiančio kraštovaizdžio derinys bei draugiškas vietinių gyventojų paslaugumas Jūsų atostogas pavers vienomis iš įsimintiniausių.
 
Šilti saulės spinduliai, kurie šį kraštą šildo net 300 dienų per metus, neaplenkia nei vienos iš tūkstančiais skaičiuojamų Graikijos salų. Tarp jų yra ir didelių - kaip atskiros šalys, ir visiškai mažyčių uolėtų salelių, kurios potvynių metu pasislepia po vandeniu. Salų dėka Graikija gali didžiuotis ilgiausia pakrantės linija Europoje - daugiau nei 13,5 tūkst. km. 

Kelionė į Graikiją, kultūrų ir civilizacijų kryžkele vadinamą kraštą, sužadins stiprius bei malonius jausmus, suvokiant šalies istorijos ir meno galybę bei galimybę apsilankyti labiausiai į pietus nutolusioje Europos dalyje.  Nors statistiškai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, tai maža, bet savo įvairove milžiniška valstybė - vienas iš Europos civilizacijos lopšių, kuri nepaisydama to, kad visi svarbūs ir pasauliniu mastu paplitę atradimai padaryti praeityje, sparčiu ir tvirtu žingsniu žengia į ateitį. Graikijos kraštovaizdis stebina net ir neįtikėtinai gražių vaizdų mačiusius keliautojus. Tai viena kitą papildančių priešingybių šalis, kurioje galima keliauti laiku - iš dabarties į praeitį ir vėl atgal, pasivaikšioti alyvmedžių giraitėse, aplankyti senovę primenančias vietas, nukakti į negausiai apgyvendintas Graikijai priklausiančias salas bei klajoti po nuostabius smėlėtus paplūdimius, uolėtus kalnus ir grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais. Nenuostabu, kad žmonės, gyvenantys tokioje dievo palaimintoje vietoje yra labai draugiški ir svetingi. Visas jų gyvenimas yra lydimas tradicijų: švenčiamos tradicinės šventės, valgis gaminamas pagal tuos pačius senus receptus ir šokami tik jiems būdingi šokiai. Su turistais elgiamasi ne kaip su svetimšaliais, kurių kišenėse daug pinigų, bet kaip su garbingais svečiais. Jausdami pagarbą svečiui, graikai rodo jam išskirtinį dėmesį. Būtent šis šiltas bendravimas, taip pat puiki gamta, gražūs paplūdimiai ir nesuskaičiuojami senoviniai paminklai poilsį Graikijoje paverčia nerūpestingu, atpalaiduojančiu ir linksmu.
 
Graikija įsikūrusi Balkanų pusiasalyje šalia Europos ir Azijos kryžkelių, piečiausia pietryčių Europos valstybė, kurios teritorija driekiasi apie 131 957 kv. m. Jai priklauso daugiau kaip 2 000 salų Egėjo ir Jonijos jūrose, iš kurių tik apie 170 yra gyvenamos. Šalis ribojasi su Turkija, Albanija, Bulgarija ir Makedonija, jos pakrantes skalauja Viduržemio, Egėjo ir Jonijos jūros. Aukščiausia šalies vieta yra Olimpo kalnas (2917 m). Didžiausias ir svarbiausias miestas - sostinė Atėnai,  turinti apie 729 000 (su priemiesčiais apie 3,5 mln.) gyventojų. Atėnų uostas Pirėjas yra didžiausias Graikijos uostas, antras pagal dydį Viduržemio jūroje po Marselio Prancūzijoje. Salonikuose, kartais vadinamuose antrąja sostine, yra uostas ir svarbus tekstilės centras. Kiti didesni miestai yra Heraklionas ir Larisa.
Prieš penkis tūkstančius metų, kai po šiaurės Europą klaidžiojo gentys, Graikijoje jau buvo susiformavusi labai išsivysčiusi valstybė. Caro Periklio valdymo laikais, V amžiuje iki m. e., politika, architektūra, teatras, poezija ir muzika buvo labai išplėtotos, todėl šis periodas vadinamas aukso amžiumi. Ir nors I amžiuje iki m. e. Graikija papuolė į Romos valdžią, nauja imperija turėjo turtingą kultūros palikimą ir daugeliu atveju už ją buvo pranašesnė. Po Senosios Romos imperijos suirimo Graikija atsidūrė Bizantijos sudėtyje. Būtent tada susiformavo pagrindinė šalies religija - stačiatikybė, kuri išliko iki šių dienų. Viduriniajame amžiuje šią šalį puolė daugelis genčių - slavai, arabai, venecijiečiai, kryžiuočiai. 1460 metais Graikija buvo užgrobta turkų ir Otomanų imperijos sudėtyje išliko daugiau nei tris šimtmečius. XIX amžiaus pradžioje Graikija tapo nepriklausoma šalimi (nors dalis salų tapo laisvomis tik po 100 metų).
 
Dabar Graikija yra parlamentinė demokratinė respublika, valstybės vadovas - prezidentas (Karolos Papoulias), kurį penkerių metų kadencijai renka parlamentas. Šalies teritorija suskirstyta į 13 administracinių regionų.
 
Klimatas
Graikijos klimatas yra panašus į kitų Viduržemio jūros regionų klimatą, bet skiriasi tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyse. Žemumose vasaros būna karštos ir sausos, žavinčios vaiskiu, giedru dangumi. Žiemos yra palyginti švelnios, bet lietingos. Kalnuotose vietovėse daug vėsiau, vasaros dažniausiai lietingos.
Šaltas oras, šlapdriba, ledas ar sniegas - retas reiškinys žemumose, tačiau daugelis kalnų žiemą užsikloja sniegu. Kritulių kiekis skirtinguose regionuose įvairuoja.
Salose, kurios yra pietuose, klimatas gali būti vertinamas kaip labiausiai patrauklus: vasara sausa ir karšta, maudynių sezonas prasideda balandžio pabaigoje ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio, kol nepradeda lyti rudens ir žiemos lietūs. Bet netgi ir tada debesys ilgam neužtraukia dangaus. Remiantis statistika, pietinėje Graikijos dalyje saulė šviečia net 310 dienų.
 
Vidutinė oro temperatūra dieną C 
  

	RODAS	KRETA	KOSAS
Sausis	11	12	12
Vasaris	12	13	12
Kovas	13	14	13
Balandis	16	17	16
Gegužė	20	20	20
Birželis	24	24	24
Liepa	26	26	29
Rupjūtis	27	26	29
Rugsėjis	24	24	24
Spalis	20	20	20
Lapkritis	16	17	16
Gruodis	13	13	13

Gyventojai
Graikijoje gyvena apie 11 mln. gyventojų, 98 % iš jų yra graikai, apie 1 % gyventojų yra musulmonai, dauguma jų turkai. Kiti gyventojai - slavai, albanai, ir armėnai, taip pat valakai, kalbantys rumunišku dialektu.
 
Kalba
Graikijos valstybinė kalba yra šiuolaikinė graikų kalba, kuria kalba dauguma vietinių gyventojų. Gimtoji šiuolaikinė graikų kalba ir populiarioji literatūrinė kalba vadinama Demotiki arba Kathomiloumeni, skiriasi nuo Katharevousa, oficialesnės šiuolaikinės ar puristinės graikų kalbos.
Demotiki tapo valstybine kalba po Parlamento akto, išleisto 1976 metais. Ši kalba yra vartojama vyriausybės, laikraščių, žiniasklaidos, ir švietimo įstaigose. Tarp išsilavinusių žmonių ir likusios didžiosios daugumos egzistuoja didelis kalbos vartojimo skirtumas. Taip pat vartojamos ir anglų bei prancūzų kalbos.
 
Religija
Apie 98 % Graikijos gyventojų yra krikščioniškosios Graikijos stačiatikių bažnyčios šalininkai. Nors panaši į keleto Rytų Europos tautų Rytų ortodoksinę religiją, Graikijos ortodoksinė religija daug kuo ir skiriasi. Likusius 2 % gyventojų sudaro musulmonai, Romos katalikai, protestantai ir žydai. Graikija (ir jos salos) ir Rusija yra vienintelės valstybės, kuriose gyvena tiek  daug žmonių, priskiriančių save ortodoksų bažnyčiai. Ortodoksų bažnyčia sudaro trečią pagal dydį (po Romos katalikų ir protestantų) religinę atšaką.
 
Ekonomika
Graikija - agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Nuo 1981 m. sausio 1 d. Graikija yra Europos Sąjungos (ES) narė. Per visus ES narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą - eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.
 
Graikų tradicijos ir papročiai
Graikija - tai šalis su puikiai išsaugotomis ir giliomis tradicijomis. Nepaisant (o gal kaip tik dėl to) audringos istorijos, pažymėtos daugybės svetimtaučių okupacijų, graikiškojo identiteto jausmas įsišaknijęs Graikijos gyventojų mintyse ir įpročiuose. Jų papročiai ir tradicijos yra gyvos kasdieniame žmonių gyvenime. Galbūt Jums pasirodys neįtikėtina, kai pamatysite jauną graiką, kuriam vakaro praleidimas neatsiejamas nuo tradicinio šokio ir kokteilių moderniame naktiniame klube, nors tai, atrodytų, turi mažai bendro su Graikijos tradicijomis. Bet tai tik išorė. Jie taip pat mielai trypia pagal tradicinę graikų muziką, žinomas lyrines dainas (ir dainuoja pavieniui), pasidabina nacionaliniais kostiumais, kaip jų tėvai, seneliai ir kartos, kurios gyveno prieš juos.
Turistai, atvykstantys į Graikiją, mažai susiduria su tradiciniu Graikijos gyvenimu. Juk dažnas atvykėlis apsistoja turistams skirtose poilsiavietėse. Artimiau susipažinti su graikų kultūros ypatumais ir tradicijomis galite pabendravę su taksi vairuotoju, nerimastingai žaidžiančiu su kamuoliukais ar žvilgtelėję į pagyvenusį vyrą, gurkšnojantį tsipouri ir žaidžiantį tavli. Daugumai to pakanka; nes viskas ko jie atvyksta tėra saulė ir atsipalaidavimas. Bet esama daugybė turistų, kurių poreikiai įvairesni. Viskas, ko jiems reikia - tai laikytis atokiau nuo turistų pramintų takų, nes vietinių gyvenamose vietovėse galima išsamiau susipažinti su tikrosiomis tradicijomis ir papročiais - muzika, šventėmis, ortodoksų religija, festivaliais, vaišingumu, kurie neatsiejami nuo kasdieninio graikų gyvenimo.
 
Graikų šventės ir festivaliai
Sausio 6-ąją yra švenčiama Epifanija, kurios metu palaiminami vandenys. Į jūrą, ežerą ar upę įmetamas graikiškas kryželis. O drąsūs plaukikai neria į vandenį ir stengiasi jį ištraukti.
Apytikriai antroji vasario dalis - Graikijoje karnavalų metas - Apokrias. Jis trunka iki ,,švariojo pirmadienio". Tai šventinis periodas, kai visi, senas ir jaunas, ruošiasi paradui.
,,Švarusis pirmadienis" būna likus keturiasdešimčiai dienų iki Velykų - jis žymi gavėnios pradžią. Tradiciškai žmonės skraidina aitvarus, valgo greitai paruošiamą maistą.
Kovo 25 d. - viena didžiausių nacionalinių Graikijos švenčių, šią diena paminima Graikijos pergalė prieš Turkiją, kuria pasibaigė karas dėl nepriklausomybės. Paradų banga užplūsta visą šalį. Juose dalyvauja ir karininkai, ir moksleiviai.
Graikų ortodoksų Velykos paprastai būna balandį arba ankstyvą gegužę. Ši šventė tęsiasi visą savaitę. Tai puiki proga patirti bent dalį giliai įsišaknijusių Graikijos tradicijų. Saugokitės, yra ir toks periodas, kai graikai ,,keliauja", gyvena pasiruošimu.
Vasarą, skirtinguose Graikijos miestuose, taip pat organizuojami įvairūs kultūros renginiai. Geriausieji vyksta Atėnuose, Herodo Aticus teatre (nuo birželio iki rugsėjo vidurio), jie sutraukia garsiausius viso pasaulio artistus. Labai įspūdingas yra Epidavros festivalis, kuris vyksta antikiniame teatre. Mažesni kultūriniai renginiai vyksta kituose miestuose: Patras, Heraklione, Santorini, Korfu, Chios, Zakyntos ir Paros.
Rugpjūčio 15 d. - Nekaltosios Mergelės Marijos diena, tai dar viena didelė ir svarbi religinė šventė Graikijoje. Iškilmės vyksta visos šalies bažnyčiose, kur valgoma, geriama ir šokama.
Spalio 28 d. Graikijoje švenčiama Ohi diena, ši šventė pradėta švęsti italų, Antrojo pasaulinio karo metais.  Visoje šalyje vyksta karininkų paradai.
Taip pat Graikijoje švenčiamos ir Kalėdos, bet jos nėra tokios svarbios kaip Velykos. Kalėdos graikams yra šventė, skirta šeimos pietums, vakarėliams, kurie tęsiasi iki pat Naujųjų metų. Šioje šalyje nėra tradicijos išpakuoti dovanas per Kalėdas, dovanomis pasikeičiama Naujųjų metų dieną.
 
INFORMACIJA IR PATARIMAI KELIAUJANTIEMS PO GRAIKIJĄ
 
Laiko zona
Graikijoje, kaip ir rytinėje Europos dalyje, laikas dviem valandomis aplenkia Grinvičo laiką ir kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis keičiamas į vasaros ir žiemos laiką.
 
Darbo laikas
Prekybos laikas - vienas sudėtingiausių reiškinių Graikijoje, kadangi jis priklauso nuo verslo pobūdžio. Apskritai, laikas nuo 14 iki 17 val. skirtas priešpiečiams ir šventam siestos laikui, ypač karštą vasarą. Dirba tik parduotuvės, skirtos turistams, kioskai, prekybos centrai, pašto ir telekomunikacijų skyriai. Išskyrus kioskus, saldumynų parduotuves, gėlių parduotuvėles ir daugelį turistinių parduotuvių, sekmadieniais nerasite jokios dirbančios įstaigos.
Suvenyrų parduotuvės neprivalo dirbti griežtai nustatytomis valandomis, todėl tokių parduotuvių darbo laikas nėra pastovus. Jos dažnai atviros iki 23.00 val., o taip pat dirba ir sekmadieniais. Toks lankstus darbo grafikas pritaikytas tik turistų patogumui.
 
Pinigai
Nuo 2002 m. oficiali Graikijos valiuta yra Euras. Kitą valiutą galima pasikeisti bankuose ir valiutų keityklose. Prekybos centruose, aprangos, vaizdo technikos ir kitose parduotuvėse, kaip ir prabangiuose restoranuose bei viešbučiuose, kur kainos paprastai būna aukštesnės, dažniausiai galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Dažniausiai priimamos Visa ir MasterCard kortelės. Tačiau reikia prisiminti, kad Graikijoje karaliauja grynieji pinigai, tad kreditinės ar debetinės kortelės priimamos ne visur.
Kai kurios firmos Jums pasiūlys nuolaidą, kad tik atsiskaitytumėte grynaisiais. Gali pasitaikyti ir tokių situacijų, kad teks mokėti už išsirinktą prekę kiek daugiau, jeigu sumanysite atsiskaityti kortele, bet dažniausiai kainos nesiskiria.
Išsiimti grynuosius pinigus iš kreditinių ir debetinių kortelių galima daugelyje bankų (dauguma dirba su Visa grupės kortelėmis, rečiau - su MasterCard). Visi automatai turi instrukcijas anglų kalba, o kartais net keliomis kitomis kalbomis. ATM automatai leidžia išsiimti pinigus tik eurais.
 
Muitinė
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į ES šalis viza nereikalinga, bet su savimi būtina turėti galiojantį asmens dokumentą (pasą). Keliaujant ES viduje, perkamų ar vežamų daiktų kiekis neribojamas, jei tie daiktai skirti naudoti asmeniškai, o ne parduoti, PVM ir muito mokesčiai yra įskaičiuojami į kainą, ir kitoje ES šalyje jokių mokesčių mokėti nebereikia. Bandymas be leidimo išvežti iš Graikijos senovines vertybes bei archeologinius radinius laikomas nusikaltimu. Už tai baudžiama stambia pinigų suma ar net kalėjimu. Daugiau informacijos apie perkamų ar įvežamų daiktų apribojimus galite rasti internetinėje svetainėje http://www.cust.lt/lt/rubric?rubricID=417.
 
Elektros srovė
Graikojoje naudojama 220 voltų,  50 Hz dažnio įtampa. Įprastai naudojami kištukai su dviem apskritais storais kaištukais, bet kai kuriuose viešbučiuose elektros lizdai gali būti kitokios formos, todėl norint naudoti savus elektros prietaisus bus reikalingas adapteris.
 
Arbatpinigiai
Dažnai pasitaiko, kad restoranuose į sąskaitą jau būna įskaičiuotas 10-15 % aptarnavimo mokestis, bet kaip ir daugelyje Europos šalių, rekomenduojama arbatpinigių suma aptarnaujančiam personalui yra apie 10 % nuo priskaičiuotos sumos. Taip pat yra įprasta palikti šiek tiek arbatpinigių viešuosiuose tualetuose, taksi vairuotojams, nešikams, kambarinėms ir kirpėjams.
 
Suvenyrai
Populiariausi tarp graikiškų suvenyrų yra kilimai, keramikos dirbiniai, rankų darbo krepšiai, audiniai, paveikslai (su gamtos, vietinės aplinkos ir jūros vaizdais), sidabro ir aukso dirbiniai. Verta nusipirkti graikiško medaus, alyvuogių, žolelių ir prieskonių bei alyvų aliejaus. Nors tai amžina diskusijų tema, bet sakoma, kad geriausios kokybės yra Kretos saloje išgaunamas aliejus. Taip pat nesuklysite jei lauktuvėms parsivešite sūrio, pvz. fetos, vyno, graikiškosios „Metaxos" arba graikų mėgiamo „Ouzo".
 
Skambučiai
Tarptautinis šalies kodas yra +30. Kaip ir daugelyje šalių, Graikijoje skambinti pigiau iš telefono automatų, naudojant telefono korteles, kurių galima įsigyti kioskuose bei prekybos centruose.
 
Transportas
Graikijoje eismas vyksta dešine kelio puse. Kadangi graikai vairuotojai labai neatsargūs, todėl rekomenduojame būti apdairiems. Keliai yra pakankamai geri, bet atkreipkite dėmėsį, kad kai kur rajoninių ir kalnų kelių kokybė gali būti ganėtinai prasta. Automobilio nuoma parai kainuoja apie 30-50 eurų, priklausomai nuo automobilio klasės. Daugelyje nuomos bendrovių Jums pasiūlys kelių žemėlapį ir rekomenduos įdomiausius maršrutus. Nedideliems atstumams įveikti patogiausias transportas yra taksi, populiariausias ir pigiausias - maršrutiniai autobusai.
 
Apranga
Į Graikiją vasaros sezono metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Aukštesnės klasės viešbučiuose nerekomenduojama eiti pietauti arba vakarieniauti vilkint paplūdimio ar sportinio stiliaus aprangą - nederamai apsirengę turistai gali būti tiesiog neįleidžiami į restoraną.
 
Maistas ir gėrimai
Graikiškos salotos, patiekalai iš ėriuko (souvlaki ir moussaka) - ir tai tėra visa jų virtuvė? Argi graikai geria vien tik anyžinę degtinę? Kiekvieną vasarą tūkstančiai turistų atvyksta ir išvyksta lydimi būtent tokių minčių. Tikra Graikijos virtuvė yra viena iš seniausių ir turtingiausių pasaulio virtuvių. Seniausia žinoma knyga apie valgio gaminimą buvo parašyta Graikijos Archestratos 330 m. prieš Kristų.
Tuo metu, kai didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje vis nerimsta debatai, apie tai, kurios dietos yra geriausios, o kurios yra visai netinkamos, dauguma graikų negali suvokti, kam tiek kalbų. Jų protėviai jau prieš tūkstančius metų žinojo paprastą, bet stebuklingą sveikatos ir ilgaamžiškumo formulę, - jie tiesiog valgė tai, ką jiems dovanojo jų žemė: daug šviežių vaisių, daržovių, natūralaus alyvuogių aliejaus, javų, žolelių, medaus ir tik visai nedaug pieno produktų, mėsos, žuvies ir vyno. Tai yra paprasta dieta, kuri dėl sudedamųjų dalių kokybės, yra idealiai subalansuota, skani ir sveika.
Viešėdami Graikijoje Jūs galite lengvai visa tai praleisti, jei maitinsitės tik tose vietose, kurios pritaikytos dideliems turistų srautams. Bet jei jūs apsidairysite ir už poilsio zonos ribų, tikrai rasite vietų, kur tik iš šviežių ingredientų gaminamas nepakartojamas naminis maistas. Užsukę į tokią vietą galėsite mėgautis gardžiausiais valgiais ir gurkšnoti geriausią vyną.
Kaip rašė Omiras prieš 3000 metų, alyvuogių aliejus yra „skystasis" graikų auksas. Tuo tikima ir šiandien. Šalto spaudimo aliejus, kuris yra grynas arba maišomas su vaistiniais augalais, ? vertingas sveikatai.
Alyvuogių aliejus reprezentuoja šalį ir simbolizuoja sveiką gyvenseną. Nuostabus produktas buvo naudojamas jau ir prieš 4000 metų ne tik maisto gaminimui, bet ir kaip kosmetikos priemonė.
Tradiciniai graikų patiekalai ir gėrimai: souvlaki (kiaulienos, avienos, jautienos šašlykas), paidaki (ožkos arba avies šonkauliai), kleftiko (aviena kepta orkaitėje), sfakiano (vyne troškinta aviena su prieskoniais), kuneli (troškintas triušis), tzatziki (agurkų, jogurto ir česnakų salotos), kalamaria (kalmarai), kakavia (graikiška žuvienė), ouzo (graikška anyžinė degtinė), Retsina (baltasis vynas su sakų prieskoniu), rakė (stipri vynuogių degtinė).
Restoranai ir tavernos dažniausiai dirba nuo vakaro iki vėlyvos nakties, įdomu tai, jog graikai ganėtinai vėlai ir ilgai vakarieniauja - su šeimomis ar draugais susirenka apie 21-22 val.
 
Lietuvos Respublikos ambasada Graikijos Respublikoje
49, Vasilissis Sofias Ave.
GR - 10676, Athens, Greece.
Tel.: (+30) 210 72 94 356
Internetinė svetainė: http://gr.mfa.lt/