Portugalija

Portugalija - labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos žemyno valstybė. Kartu su Ispanija jos išsidėsčiusios Pirėnų pusiasalyje.

Pirmuosius gyventojus iberus keitė romėnai, palikę savo pėdsaką ne tik architektūroje (šiuolaikinės portugalų kalbos pagrindas - lotynų kalba), vestgotai, beveik 500 metų šalį valdę arabai. Tik XII a. Portugalijos valstybės įkūrėjas Alfonsas Henrikas nukariauja iš maurų Lisaboną. Nors šalyje klesti žemės ūkis, kuriami universitetai, portugalai labiausiai garsėjo kaip puikūs jūrininkai.

Po daugybės pakilimų ir nuosmukių, politinių perversmų Portugalija dabar - šiuolaikinė valstybė, išsaugojusi savitą kultūrą, gerbianti savo istoriją ir architektūros palikimą.

Portugalijos kraštovaizdis ir klimatas labai įvairus. Šiaurinėje dalyje vyrauja miškingi kalnai, teka sraunios ir gilios upės, pakrantėse uolos stačiai sminga į vandenyną, kalnų viršūnes žiemą gaubia sniegas. Pietinėje dalyje plyti Portugalijos žemuma ir plynaukštė su kalvomis. Pakrantė čia žema, tačiau kontrastinga - nuo atšiaurių laukinių pliažų iki smėlėtų paplūdimių bei kopų.

Skirtingų Portugalijos regionų (iš viso jų septyni) gyventojai turi savitą gyvenseną, savas tradicijas ir papročius. Šiaurinės dalies gyventojai santūrūs, pietinės - temperamentingi. Kadangi nemažai portugalų gyveno užkariautose kolonijose, o vėliau grįžo į gimtąjį kraštą, su jais atkeliavo ir Afrikos, Pietų Amerikos kultūrų elementų.